Žaidimo „ Aštuntas pasaulio stebuklas jai ir jam „ prizas – kelionė į vieną iš septynių pasaulio stebuklų
Didžioji Kinų siena ( Kinija) . Didžioji Kinų siena (Chang Cheng - Ilgoji siena) yra, be abejonės, viena įspūdingiausių Kinijos įžymybių. Bet niekas tiksliai nežino, kokio ilgio ji iš tikrųjų. Manoma, kad sienos ilgis siekia apie 6350 km (pagrindinės sienos ilgis apie 2400 km). Tai didžiausias rankų darbo statinys pasaulyje. Kai kuriuose šaltiniuose galima rasti, jog sienos ilgis beveik 6800 km. Bet ne visais laikais siena buvo vienodo ilgio. Pagrindinė siena puikiai prisitaikiusi prie reljefo, vingiuoja palei upių vagas, slėnius ir kalnus. Siena buvo statoma iš akmenų, žemės, molio, o sienos dalys rytuose buvo apmūrytos plytomis. Apačioje jos plotis 4,6- 9,1 m (vidutiniškai 6 metrai), o viršuje iki 7,6 m. Jos aukštis siekia vidutiniškai 7,6 m (neįskaitant dantytos gynybinės sienos). Maždaug kas 180 m buvo įrengti sargybos bokštai (apie 12 m aukščio). Didžioji siena - tai gynybinis įrengimas Kinijos šiaurėje ir šiaurės vakaruose. Ji tęsiasi per Hebei, Shanxi provincijas, rytinę pakrantę, Tianjin, Pekino regionus, Shaanxi, vidinės Mongolijos ir kitus regionus iki Gansu. Didesnioji sienos dalis buvo pastatyta valdant pirmam Kvinų dinastijos imperatoriui Kvin Ši Huangdi. Kinų siena yra turistų gausiai lankoma. Nuo 1987 m. Didžioji Kinų siena yra įrašyta į UNESCO paveldo sarašą.
Tadžmahalas ( Indija). Tadžmahalas (Taj Mahal) – tai bene žymiausias ir vienas gražiausių Indijos statinių, esantis Agros mieste šalies šiaurėje. Tadžmahalas buvo pastatytas XVII a. mogolų imperatoriaus Šahdžahano, kuris jį skyrė savo mylimos žmonos atminimui. Žmona imperatoriui pagimdė 14 vaikų ir netrukus mirė. Pasakojama, jog imperatorius iš sielvarto iš karto pražilo. Buvo paskelbtas gedulas, kuris truko dvejus metus. Tuomet ir nusprendė pastatyti paminklą savo meilei. Šis 72 m aukščio balto marmuro mauzoliejus – vienas įspūdingiausių Mogolų imperijos statinių, kuriame susipynę persų, indų, turkų bei islamo architektūros elementai. Tadžmahalas yra įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Koliziejus ( Italija). Koliziejus dar kitaip vadinamas Akropolis – didžiausias Romoje amfiteatras, seniausias pasaulyje (pastatytas I amžiuje). Garsėjo gladiatorių kovomis. Koliziejumi vadinamas nuo VIII amžiaus.
Petros miestas ( Jordanija). Petra – archeologinė vietovė Jordanijoje, garsėjanti akmens statulomis, išskaptuotomis uolose apie 200 m. pr. m. e. Tai pamirštas nabatėjų miestas, dar vadinamas raudonąja dykumą rože. Uolose iškalti nuostabūs rūmai ir labai daug laiptuotų takų, vedančių į aukštus statinius. Rausvas lyg rožė ir senas kaip pusė pasaulio amžiaus Petros miestas buvo Nabatėjos karalystės ir Romos imperijai priklausiusios Arabijos provincijos sostinė. Jis įsikūręs teritorijos, kadaise vadintos Transjordanija, pietuose. Tūnodamas kitamus Um el-Bijardos, šis miestas buvo sunkiai pasiekiamas, tačiau tokia geografinė padėtis leido tapti klestinčiu karavanų ir prekybos centru. Pro Petrą driekėsi kelias, jungiantis su Raudonąja jūra. Kiti keliai siejo miestą su Arabija, Tarpupiu (Mesopotamija) ir Viduržemio jūra. Senasis miestas glaudėsi prie kalnų grandinių. Kalnuose nabatiečiai pastatė šventyklų dievams garbinti, pavyzdžiui, Dušarą ir Alatą. Petroje buvo maldos namų (vienuolynų), turgaviečių , du amfitaetrai, daugybė tiesiog uolose iškaltų kapaviečių ir kt. Į gyvenamąją miesto dalį buvo galima įžengti tik iš rytų, išdžiūvusios Siko upės vaga. Kadaise šios upės vandenys akveduku buvo nukreipti į miestą
Kristaus statula ( Brazilija). Kristaus Atpirkėjo statula (port. Cristo Redentor) − 38 m aukščio Jėzaus Kristaus statula Rio de Žaneire (Brazilija), pastatyta ant Korkovado kalno.
Maču Pikču ( Peru). Maču Pikču (isp. Machu Picchu, keč. Machu Pikchu) – inkų XV – XVI a. tvirtovės griuvėsiai Peru, Maču Pikču kalno šlaite, 2350 m aukštyje virš jūros lygio, prie Urubambos upės, 70 km į šiaurę nuo Kusko. Maču Pikču (pažodžiui „senoji viršukalnė“) dar vadinamas prarastuoju inkų miestu. Jis buvo atrastas 1911 m. ekspedicijos, kuriai vadovavo Hiramas Bingamas, metu. Mieste buvo rasta šventyklų komplekso, diduomenės pastatų, gyvenamųjų namų, sandėlių, gynybinių sienų iš aptašytų akmens blokų, vandens surinkimo įrenginių, kanalų, akmeninių laiptų, kelių, išklotų akmeninėmis plytomis, šlaituose išdėstytų terasų liekanų. Miestas apytikriai buvo įkurtas 1440 m. ir gyvavo iki 1532 m., kuomet į inkų gyvenamą teritoriją įsiveržė ispanų konkistadorai. Tačiau konkistadorai miesto nenukariavo ir nesugriovė. 1532 m. visi Maču Pikču gyventojai paslaptingai išnyko.
Čičen Itca ( Meksika) - vienas įspūdingiausių ir geriausiai išsilaikusių Jukatano pusiasalyje majų ir toltekų kultūros paminklų ir vienas iš didžiausių archeologijos paminklų visoje Meksikoje . Ji ypatinga tuo, kad per rudens ir pavasario lygiadienius ant piramidės galima pamatyti žemyn „šliaužiančią“ Kecalkoatlio gyvatę. Šį nepaprastą reginį sukuria šviesos ir šešėlių žaismas.